Investicijos į biotechnologijų sektorių 2022 metais

Investicijos į biotechnologijas ir medicinos proveržius pastaraisiais metais buvo itin populiarios.

Šį mėnesį „Crunchbase“ paskelbė dešimties didžiausių savaitės sandorių sąrašą – net 6 iš 10 viršūnėje atsidūrusių startuolių buvo iš biotechnologijų srities.

Tarp jų reikšmingiausios investicijos buvo:

• ACELYRIN – Los Andžele įsikūręs startuolis, kuris neseniai pritraukė 300 mln. JAV dolerių C serijos finansavimą, kurį lyderiavo „Access Biotechnology“.
• RayzeBio – San Diego startuolis, kuris pritraukė 160 mln. JAV dolerių D serijos finansavimą, kurį kartu lyderiavo „Viking Global Investors“, „Sofinnova Investments“ bei „Wellington Management“.
• Nimbus Therapeutics – Masačusetso valstijoje veikianti klinikinės stadijos vaistų kūrėja, užbaigė 125 mln. JAV dolerių privačią finansavimo rundą.

Biotechnologijos tiria galimybes panaudoti gyvus organizmus ar jų metabolinius produktus sprendžiant konkrečias technologines ar socialines problemas, tokias kaip:

• Aplinkos tarša
• Geriamo ar išvalyto vandens trūkumas trečiojo pasaulio šalyse
• Nepakankamas vaistų ar technologijų kiekis padedant žmonėms su specialiais poreikiais
• Naujų tvarių medžiagų poreikis

Mokslininkai įsitikinę, kad su biotechnologijų pagalba galima išspręsti šias ir daugelį kitų problemų.

Pavyzdžiui, biotechnologijos pagalba gali būti pasiekta reikšminga pažanga kuriant vaistus ar modifikuojant bei kuriant naujas augalų ir gyvūnų rūšis, tokiu būdu gerinant maisto produktų kokybę.

2022 m. rugsėjo 12 d. JAV Prezidentas Joe Bidenas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekiama skatinti biotechnologijų ir biomgamybos plėtrą Jungtinėse Valstijose, siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos.

„Pasaulinė pramonė stovi ant biotechnologijų revoliucijos slenksčio. Biotechnologijos pagalba galime programuoti mikroorganizmus, kad šie gamintų specialias chemines medžiagas ir junginius.“

Joe Bidenas

JAV Prezidentas

Šiame dokumente pateikiama strategija remti bioinžinerijos gamybinius sprendimus, kurie leistų kurti platų asortimentą produktų ir medžiagų – nuo naujų vaistų ar žmogaus audinių iki biodegalų ir maisto produktų.

Šiame straipsnyje aptarsime biotechnologijų startuolį, kuris kuria šiuo metu galingiausią neuroninę sąsają. Kol kas ji išbandyta tik su žiurkėmis ir beždžionėmis, tačiau artimiausiu metu planuojami ir žmonių klinikiniai bandymai.

Kalbame apie vieną iš kontraversiškiausių Elono Musko projektų – „Neuralink“.

Neuralink

„Neuralink“, įkurta 2016 metais, kuria unikalų įrenginį, galintį perduoti smegenų signalus „Bluetooth“ ryšiu. Tai leis tiesiogiai valdyti kompiuterį ar išmanųjį telefoną naudojant smegenų impulsus.

Pagrindinis „Neuralink“ produktas yra mažytė „The Link“ mikroschema, kuri gali būti implantuojama į žmogaus smegenis ir gauti neuronų siunčiamus elektros signalus, iššifruojant juos į suprantamus duomenis.

Ši technologija dar tik kūrimo stadijoje, iki masinės gamybos dar ilgas kelias.

Įmonė neseniai paskelbė, jog žengia pirmuosius žingsnius siekdama savo smegenų implantų įrenginį testuoti su žmonėmis.

2019 m. „Neuralink“ pristatė pirmąjį neuročipo – smegenų ir kompiuterio sąsajos – prototipą.

Pagrindinis „Neuralink“ tikslas – suteikti daugiau galių žmonėms, pirmiausia tiems, kurie kenčia nuo neurologinių ligų. Pasak Musko, šis įrenginys galės padėti kontroliuoti hormonus, mažinti nerimą ir netgi efektyvinti smegenų veiklą.

Muskas tiki, kad išplėtus žmogiškojo intelekto galimybes pavyks susidoroti su rimtomis ligomis bei konkuruoti su dirbtiniu intelektu.

Kontroversijos

Keliomis dienomis prieš pristatymą internete pasirodė netikėtą informacija, kurią atskleidė vienas buvusių įmonės darbuotojų. Jis papasakojo apie konfliktą tarp mokslininkų ir inžinierių grupių.

Esminė priežastis buvo Musko reikalavimas spartinti projekto terminus, nepaisant visų apribojimų. Dėl to iš projekto pasitraukė 6 iš 8 tyrėjų.

Situaciją paaštrino ir nesėkmingi eksperimentai su gyvūnais – tarp jų 10 000 mikroelektrodų sujungimas su gyvos avies smegenimis bei operacija beždžionės smegenyse. Abu eksperimentai buvo itin rizikingi bandymų subjektų gyvybei.

Atsakydama į kritiką, „Neuralink“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė gyvūnų laikymo sąlygas bei patikino, kad rūpinasi gyvūnais ir laikosi visų reikalavimų.

Pastebėtina, kad „Neuralink“ nei karto nebuvo nubausta pagal JAV žemės ūkio departamento inspekcijas dėl gyvūnų priežiūros. 2021 m. balandžio 9 d. „Neuralink“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame beždžionė žaidė kompiuterinį žaidimą su implantuotu lustu smegenyse:

Rizikos kapitalo investuotojams „Neuralink“ technologija vis dar ankstyvojoje kūrimo stadijoje ir iki masinio pritaikymo prireiks metų. Tad norint realizuoti Smegenų ir kompiuterio sąsajos proveržį, Elonui Muskui teks pritraukti kapitalo naujuose finansavimo etapuose.

2021 m. liepą įmonė pritraukė 205 mln. JAV dolerių C serijos finansavimą, kuriam vadovavo „Vy Capital“, dalyvaujant „Google Ventures“, „DFJ Growth“, „Valor Equity Partners“, „Craft Ventures“, „Founders Fund“ ir „Gigafund“.

„Neuralink“ finansavimo rundai.

Kiti Elono Musko projektai

Elonas šiuo metu yra turtingiausias pasaulio žmogus – jo turtas viršija Jeffo Bezoso ir siekia 270 mlrd. JAV dolerių. Didžioji dalis Elono turto susijusi su „Tesla“, kurios akcijos pandemijos metu pakilo daugiau nei 2500 %, išaugus mažmeninės prekybos investuotojų susidomėjimui, puikiems rodikliams ir pasaulinėms elektrinių automobilių tendencijoms.
Tačiau „Tesla“ nėra vienintelė Musko įkurta įmonė. Taip pat paminėtinos „SpaceX“, „OpenAI“ ir „The Boring Company“ bei kiti inovatyvūs projektai.

Kviečiame pasižiūrėti mūsų „YouTube“ vaizdo įrašą ir sužinoti, ką kiekviena įmonė kuria žymiausio inovatoriaus ir rinkos trikdytojo vardu.