Kaip investuoti į įmonės Pre-IPO ir nesudeginti

Investavimas visada yra rizika, kuri auga kartu su potencialiu pelnu: norint uždirbti daugiau, reikia būti pasiruošusiam prarasti daugiau. Investicijos į pre-IPO yra didelės rizikos turtas, tačiau jų galimas grąžos potencialas yra daug didesnis nei biržoje listinguojamų akcijų.

1. Rinkitės „brandžias“ įmones, kurių bankroto tikimybė yra minimali

Įmonės pre-IPO etape dar nėra įžengusios į biržą, bet tai netrukus padarys. Šis segmentas patrauklus investuotojams: pre-IPO etapo verslai paprastai jau turi paklausią prekę ir stabilias pajamas, tačiau jų akcijų vertė vis dar žemesnė nei viešų bendrovių. Norint riboti riziką, geriau investuoti į privačias įmones, kurių kapitalizacija siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių. Pavyzdžiui, JAV įmonės Blend Labs Inc., kuriančios IT produktus bankams, kapitalizacija viršija 3 mlrd. dolerių. Privačios įmonės paprastai auga vertiname greičiau nei viešos. Per pastaruosius šešis mėnesius Švedijos bendrovės Klarna vertė patrigubėjo ir pasiekė 31 mlrd. dolerių – biržoje esančios įmonės retai rodo tokius rezultatus. Bet tai dar ne riba: Kinijos įmonė ByteDance, kuri sukūrė TikTok, dar neįtraukta į biržą, tačiau jos vertė jau siekia 180 mlrd. dolerių.

2. Sužinokite, kurie rizikos kapitalo fondai jau investavo į įmonę

Rizikos kapitalo fondai investuoja į įmonę prieš akcijų išleidimą biržoje. Kai tokios didelės lėšos kaip Kleiner Perkins, Sequoia Capital, Andreessen Horowitz, Accel ir kiti perka privačios įmonės akcijas, tai yra signalas smulkiems investuotojams pasekti jų pavyzdžiu. Tokie fondai turi didelę patirtį vertindami įmones ir rinkas, jų analitika galima pasikliauti (bet reikia prisiminti, kad nuo klaidų neapsaugotas niekas). Rizikos kapitalo fondų siekis – pirkti akcijas, kol bendrovė dar maža, ir vėliau jas parduoti kelis kartus brangiau.

3. Išanalizuokite rinką ir įmonės produktą

Bendrovės pre-IPO etape dažnai būna nuostolingos; jų pajamos dar nepadengia produkcijos gamybos, platinimo ir rinkodaros išlaidų. Vis dėlto investuotojui svarbiau ne dabartis, o ateitis – kaip įmonės produktas joje įsilies. Ką bendrovė parduoda, kokius produktus ar paslaugas siūlo? Kiek klientų ji turi dabar? Kiek jų bus po 10 metų?

Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia įvertinti rinkos potencialų dydį ir poziciją, kurią įmonė galėtų užimti. Svarbu suprasti, kodėl ši pramonės šaka ir būtent ši įmonė augs. Pavyzdžiui, jei investuotojas nori įvertinti Tanium, kibernetinio saugumo bendrovės, potencialą, jis turi išanalizuoti, ar artimiausiais metais išliks masinė kibernetinių atakų grėsmė pasaulyje (spoileris: taip). 2016 m. dirbtinio mėsos gamintojo Beyond Meat akcijos privačiame investicijų raunde kainavo šiek tiek daugiau nei 6 JAV dolerius. Tuo metu jau buvo ryški vegetariškumo, sveikos gyvensenos ir rūpinimosi aplinka (gyvulininkystė yra reikšmingas klimato kaitos veiksnys) tendencija. 2019 m. Beyond Meat tapo vieša ir į biržą įžengė už 25 dolerius už akciją – tai pre-IPO investuotojams suteikė 316 % pelną. Šiandien Beyond Meat akcijos prekiaujamos už 143 dolerius. Verslo žiniasklaida ir analizės bei konsultavimo agentūrų – Deloitte, McKinsey, PwC ir kt. – ataskaitos padės sužinoti, kas vyksta rinkoje. Jų straipsniai reguliariai aptaria esamas ekonomikos ir verslo tendencijas ir pateikia atitinkamas prognozes.

Dar vienas svarbus aspektas – įmonės konkurenciniai pranašumai, kurie leis jai laimėti kovą dėl kliento. Tokie pranašumai gali būti produktas, verslo modelis ir žinomi partneriai.

Pilną tekstą skaitykite svetainėje rg.